Labas! Mano vardas Gabrielė… Esu veterinarijos gydytoja chirurgė… Dalį laiko dirbu Suomijoje klinikinį darbą, o pagrindinės mano praktikos sritys šiuo metu apima sportinių žirgų ortopedinę chirurgiją ir traumatologiją, elgesio analizę bei gyvūnų gerovės vertinimą, taip pat šunų ir kačių dietologiją…
Gyvūnai yra tiesiogiai priklausomi nuo žmonių – nuo jų sprendimų, emocijų, kasdienio gyvenimo būdo… Būtent šis suvokimas paskatino mane gilintis į žmogaus elgesio priežastis, todėl šiuo metu studijuoju psichologiją Vilniaus universitete…
Tikiu, kad mes daug artimesni kitiems gyvūnams, nei dažnai pripažįstame… Norėdama matyti platesnį ir gilesnį vaizdą, nuolat mokausi ir jungiu veterinarinės medicinos žinias su kitomis, ypač žmogaus sveikatą ir elgesį tyrinėjančiomis, sritimis… Pastaruoju metu daug dėmesio skiriu endobiogenikai, psichosomatikos principams bei alternatyviems ir integratyviems gydymo metodams, siekdama taikyti holistinį požiūrį į gyvūnų sveikatą, elgesį ir gyvenimo kokybę…
Jei žmogus man sako, kad žino viską, tada aš tiksliai žinau, kad jis beveik nieko nežino… Nes kuo daugiau žinai, tuo labiau supranti, kad dar labai daug nežinai…
Visko žinoti yra neįmanoma, bet galima to siekti… Todėl nuolat dalyvauju įvairiuose kvalifikacijos kėlimo renginiuose… Esu įvairių tarptautinių asociacijų narė… Džiaugiuosi turėdama galimybę bendrauti su kolegomis iš įvairių šalių bei konsultuotis su visame pasaulyje pripažintais ekspertais…
Nuolat atnaujinamą mano kvalifikacijos kėlimo renginių sąrašą galite rasti čia.
Mano pagrindinis tikslas yra rasti problemos priežastį ir ją pašalinti, o ne laikinai „padėti”…
Labai dažnai mano nuomonė skiriasi nuo kitų veterinarijos gydytojų ar kitų specialistų… Ypatingą dėmesį skiriu alternatyviems gydymo metodams… Tam tikrais atvejais pats organizmas „susitvarko”, o neapgalvotas cheminių vaistų skyrimas neretai tik slopina simptomų pasireiškimą ir tuo pačiu ne tik gilina realią problemą, bet ir sukelia daugiau papildomų bėdų… Praktikoje aš pirmiausiai stebiu pacientą ir rekomenduoju natūralius, jokio šalutinio poveikio neturinčius metodus… Jei situacija blogėja, tada jau galima galvoti apie medikamentinį gydymą ar chirurgiją…
Aš niekada nepasitikiu žmonėmis, kuriems nepatinka gyvūnai, ir visada pasitikiu gyvūnais, kai jiems nepatinka kažkoks žmogus…
Kažkada man vienas dėstytojas universitete pasakė, kad nebūsiu gera veterinarė, nes per daug myliu gyvūnus… Po kurio laiko vienos žinomos klinikos Lietuvoje vadovas pasakė, kad nepriimtų manęs į darbą, nes pirmiausiai specialistas turi būti lojalus savo darbdaviui ir kiekvienas pacientas yra tik priemonė uždirbti pinigus… Dar vėliau viena „gera veterinarė” paaiškino, kad jei turėtų tokį požiūrį kaip aš, tai jau senai būtų bankrutavusi… O aš visada buvau ir būsiu gyvūnų pusėje… Mano tikslas ne eilės ligoniukų prie kabineto durų, o sveiki ir laimingi augintiniai savo jaukiuose namuose…
Mano brangiausi ir patys geriausi mokytojai:
TAISONAS – pirmasis mano „kovinukas“, kuris jau daugiau nei 13 metų yra neatsiejama gyvenimo dalis… Į mano namus jis atkeliavo vos šešių mėnesių – išsigandęs, su sulaužytomis ausų kremzlėmis, nusilpusiu imunitetu, odos problemomis ir patirtimis, kurias galima tik įsivaizduoti… Šiandien jis yra sveikas ir laimingas… Sportininkas iš prigimties, dievinantis ilgus pasivaikščiojimus bet kokiu oru… Taisonas yra vaikščiojanti navigacija… Jis visada žino, kur pasukti, kad kelionė netyčia nepasibaigtų per greitai ir nereikėtų grįžti namo…
LAKIS – pats emocingiausias „vagiukas“, kuris jau daugiau nei 5 metus yra mano šeimos narys… Maždaug ketverių metų jis tapo nereikalingas buvusiems šeimininkams – išsekęs, su žaizdomis skrandyje ir stipriai pertemptomis balso stygomis, dovanojamas kaip neprognozuojamas ir nepagydomas… Bet tą dieną, kai pirmą kartą jį sutikau, jis mane pasitiko taip, lyg būtų laukęs visą gyvenimą… Šiandien Lakis yra smalsus, linksmas, atsipalaidavęs ir sveikas šuo… Jis dievina žaidimus, plaukimą, voliojimąsi ant žolės… Lakis džiaugiasi kiekviena diena, sutiktais žmonėmis ir galimybe tiesiog būti reikalingu bei mylimu ne už kažką… Švelnumas, dėmesys, kantrybė ir besąlygiška meilė – tai raktas į tvirtą, pasitikėjimu grįstą ryšį su gyvūnu…